Mes konsultuojame paveldėjimo teisės bei praktikos klausimais ir atstovaujame savo Klientams paveldėjimo bylose teismuose, notarų biuruose ir kitose institucijose bei įstaigose. Rengiame pareiškimus teismui dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo, dėl teismo leidimo priimti palikimą arba jo atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu.

Advokatai teikia šias paslaugas:

  • praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas;

  • palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą;

  • atstovavimas paveldėjimo klausimais teismuose, notarų biuruose ir kitose institucijose;

  • giminystės fakto nustatymas teismuose ir civilinės metrikacijos įstaigose;

  • palikimo pasidalijimo klausimų sprendimas;

  • paveldėjimo teisės ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas;

  • įpėdinių savitarpio santykių ir ginčų sprendimas;

  • testamento ar jo atskirų dalių pripažinimas negaliojančiais;

  • asmeninio testamento patvirtinimas;

  • patarimai dėl testamentų sudarymo;

  • teisės konsultacijos palikimo priėmimo klausimais;

  • paveldėtojų santykiai su palikėjo kreditoriais;

  • partnerio (sugyventinio) turto dalies išskyrimas.

Kontoros advokatų praktika. Sudėtingesni paveldėjimo atvejai

Pareiškėjos teta mirė 2003 metais. Testamento ji nepaliko. Po jos mirties jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Pareiškėja yra penktos eilės palikėjos įpėdinė pagal įstatymą. 2019 metais advokatai parengė pareiškėjos pareiškimą dėl tetos palikimo priėmimo ir pateikė jį teismui. Teismas pareiškimą patenkino. Pareiškėja tapo tetos žemės sklypų savininke.

Palikėja savo butą testamentu paliko anūkui. Tačiau anūkas nežinojo, kad net ir turint testamentą reikia per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo kreiptis į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Praleidęs šį terminą, anūkas prarado teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Pagal advokatų nustatytas aplinkybes teismas patenkino jų parengtą pareiškimą dėl senelės palikimo priėmimo. Anūkas tapo senelės buto savininku.

Pareiškėjos tėvai išsituokė 1996 metais, tačiau 1993 metais privatizuotas butas liko nepadalintas. Pareiškėjos tėvas mirė 1997 metais. Pareiškėjos motina mirė 2017 metais. Ji savo turtą testamentu paliko pareiškėjai. Tačiau pagal šį testamentą pareiškėja paveldėjo tik 1/2 buto. Advokatai nustatė reikšmingas aplinkybes ir parengė pareiškimą, kad tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė (pareiškėjos motina). Teismas šį pareiškimą patenkino. Pareiškėja tapo viso buto savininke.


Palikėjo A mirties momentu jo vardu turto nebuvo. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos po jo mirties. Penktos eilės palikėjo įpėdinis pagal įstatymą Palikėjas B taip pat mirė, nesulaukęs nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo Palikėjui A. Pareiškėjas priėmė Palikėjo B palikimą. Advokatai išsiaiškino, kad Palikėjas B aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrime Palikėjui A po jo mirties. Šiuo pagrindu advokatai parengė pareiškimą teismui, kad Palikėjo A palikimą faktiniu valdymu priėmė Palikėjas B. Tokiu būdu Palikėjo B palikimą priėmęs pareiškėjas tapo Palikėjo A žemės sklypo savininku.

Mirus sutuoktiniui, pareiškėja daug metų gyveno jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiame gyvenamajame name. Tačiau kai buvo kreiptasi į banką dėl kredito šio gyvenamojo namo remontui, bankas atsisakė spręsti šį klausimą iki bus išspręstas gyvenamojo namo bendraturčiu dar laikomo mirusio sutuoktinio turto paveldėjimas. Advokatai išsiaiškino aplinkybes, kurių pagrindu advokatų parengtą pareiškimą dėl mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo teismas patenkino.

Mirė sutuoktinė. Po kelių metų mirė ją pergyvenęs sutuoktinis. Po pastarojo mirties vaikai kreipėsi į notarą dėl tėvų palikimo priėmimo. Tačiau jau buvo praleistas terminas motinos palikimui priimti, todėl vaikai galėjo paveldėti tik ½ dalį tėvams priklausiusio turto. Advokatai atskleidė aplinkybes, kurių pagrindu parengtą pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo teismas patenkino. Vaikai paveldėjo visą tėvams priklausiusį butą.


Mirus motinai, pareiškėjas dėl savo neįgalumo ir lietuvių kalbos nemokėjimo negalėjo žinoti, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Apie tai sužinojo tik po metų, kai kreipėsi į notarą. Pagal advokatų parengtą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas pagal advokatų nurodytas aplinkybes atnaujino terminą palikimui priimti. Po to pareiškėjas priėmė motinos palikimą ir tapo jai iki jos mirties priklausiusio buto savininku.

Pareiškėjas negalėjo pasirūpinti mirusios sutuoktinės palikimo priėmimu, nes sirgo Alzheimerio liga. Advokatai ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas būtų pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas. Globėjo iniciatyva advokatai pareiškėjo vardu parengė pareiškimą dėl pareiškėjo sutuoktinės palikimo priėmimo. Teismas pareiškimą patenkino. Pareiškėjas tapo jo sutuoktinei iki jos mirties priklausiusio buto, garažo ir žemės sklypo savininku.

Palikėjas testamento nepaliko. Jo palikimą priėmė sūnus. Paveldėtą butą pardavė. Duktė palikimo nepriėmė, bet ir neatsisakė palikimo. Praėjus 10 metų palikėjo sūnus mirė. Dar vėliau palikėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Duktė kreipėsi teisinės pagalbos į kontoros advokatus. Advokatai pareiškėjos vardu pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas pareiškimą patenkino pagal advokatų nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu duktė paveldėjo minėtus žemės sklypus ir tapo jų savininke.


Sutuoktiniai įsigijo butą, kuris buvo įregistruotas sutuoktinės vardu. Po sutuoktinio mirties pergyvenusi jį sutuoktinė liko gyventi šiame bute. Nei ji, nei kiti palikėjo įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pergyvenusi sutuoktinė butą testamentu paliko sūnui. Po motinos mirties sūnus priėmė jos palikimą pagal testamentą ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą tik į pusę buto. Kita pusė šio buto priklausė sutuoktiniui (tėvui), nes jis įgytas būnant santuokoje, o jo palikimo niekas nepriėmė. Advokatai išsiaiškino svarbias aplinkybes, jų pagrindu  parengė pareiškimą teismui, kad pergyvenusi sutuoktinė mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu. Teismas šį pareiškimą patenkino. Palikėjos sūnus gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir į kitą pusę buto.

Sutuoktiniai įsigijo butą. Jis buvo įregistruotas vienos sutuoktinės vardu. Po sutuoktinio mirties per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kai sutuoktinė nusprendė jos vienos vardu registruotą butą parduoti, paaiškėjo, kad ji negali to padaryti, nes jai priklauso tik pusė šio būnant santuokoje įgyto buto. Advokatai parengė ir pagrindė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas šį pareiškimą patenkino. Nebeliko kliūčių pergyvenusios sutuoktinės ketinimui parduoti butą.

Palikėjai nuosavybės teise priklausė butas. Ji turėjo dvi dukras. Viena iš palikėjos dukrų gyveno kartu su palikėja šiame bute ir po jos mirties liko jame gyventi. Po dešimties metų mirė ir ši palikėjos dukra. Kita palikėjos dukra kreipėsi į notarą dėl mirusios sesers palikimo priėmimo. Tada paaiškėjo, kad po palikėjos mirties kartu su ja gyvenusi dukra nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Advokatai nustatė svarbiais aplinkybes ir jų pagrindu pateikė pareiškimą teismui, kad kartu su palikėja gyvenusi dukra priėmė palikimą faktiniu valdymu. Teismas šį pareiškimą patenkino. Pirmiausia notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos butą kartu su ja gyvenusios mirusios dukros vardu. Tokiu būdu butas tapo mirusios sesers nuosavybe. Po to išdavė kitai palikėjos dukrai paveldėjimo teisės liudijimą į šį mirusios sesers butą.


Pasitaikė keli atvejai, kai nepriklausomi elektros tiekėjai atsisakė sudaryti elektros tiekimo sutartis su butuose po jų savininkų mirties likusiais gyventi palikimo nepriėmusiais vaikais, anūkais arba sutuoktiniais. Šiems vartotojams buvo pradėtas garantinis elektros energijos tiekimas. Apie tai buvo pranešta paveldėjimo santykiuose valstybei atstovaujančiai valstybės įmonei Turto bankas, kuri kreipėsi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Advokatams teko įrodinėti juridinę reikšmę turintį faktą, kad paveldėtojai palikimą yra priėmę faktiniu valdymu ir tokiu būdu sėkmingai stabdyti palikimo perėjimo valstybei procedūras.

Anūko šeima gyveno kartu su senele jos bute. Senelei mirus, anūkas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą Tada paaiškėjo, kad jis negali notarui pateikti savo tėvo gimimo liudijimo, nes jis neišliko. Gyventojų registre taip pat nebuvo duomenų apie tėvo gimimą, nes jis buvo gimęs tarpukariu kaimyninėje valstybėje. Šios valstybės archyvuose taip pat nepavyko rasti duomenų apie tėvo gimimą, nes per karą dalis archyvų neišliko. Advokatai surinko pakankamai įrodymų, kurių užteko, kad teismas nustatytų juridinį faktą, jog senelės palikimą priimančio anūko tėvas yra senelės sūnus. Anūkas sėkmingai priėmė senelės palikimą.

Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Tada paaiškėjo, kad motinai priklauso tik 1/2 dalis buto, nes kita 1/2 dalis buto priklauso anksčiau mirusiam jos sutuoktiniui, kurio palikimo niekas nepriėmė. Advokatai surinko įrodymus ir parengė pareiškimą teismui dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo. Teismas šį pareiškimą patenkino ir nustatė, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Notaras pareiškėjai motinos vardu išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinio palikimą. Po šio notarinio veiksmo visas butas tapo motinos, kurios palikimą toliau jau sėkmingai priėmė pareiškėja.